Tarptautinis Alternatyvusis Teismas :: Į pagrindinį

Tarptautinis
Alternatyvusis Teismas



The international Alternative Court



Tarptautinio Alternatyviojo Teismo Statutas

 

2003m. sausis



C. Visuomeninių organizacijų įgaliotųjų atstovų konferencijos dėl Tarptautinio Alternatyviojo Teismo veiklos pasiūlymų baigiamasis aktas.


Preambulė.

Visuomeninės organizacijos - šio Statuto dalyvės, SUVOKDAMOS, kad visos tautos susiję bendrais saitais ir kad jų kultūrų ir ekonomikos persipynimas formuoja tarpusavio įtaką ir bendrą paveldą ir susirūpinę tuo, jog ši subtili mozaika bet kuriuo laiko momentu gali būti suardyta dėl atskirų valstybių vadovų asmeninių charakterio bruožų savivalės, politinių partijų, ekonomiškai įtakingų žmonių, sektantų, žmonių su polinkiu į terorizmą dideliu mastu, įžymių meno, mokslo ir religijos veikėjų veiklos,

KONSTATUODAMI FAKTĄ, kad visi karai ir globali prievarta pasaulyje vykdomi politikų, uzurpuojančių valdžią ir teise valdyti jėgos ir visuomenės saugumo struktūromis,

ATMINDAMI tai, kad per praėjusį šimtmetį milijonai vaikų, senių, moterų ir vyrų tapo aukomis neįsivaizduojamų piktadarybių, įvykdytų politikų ir jų auklėjimo produkcijos, kas giliai sukrėtė žmonijos sąžinę,

SUVOKDAMI tai, kad šie sunkiausi nusikaltimai gresia moraliniam, kultūriniam, estetiniam, psichologiniam ir genetiniam žmonijos palikimui,

PATVIRTINDAMI, kad šiuos, keliančius visos tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, nusikaltimus vykdė konkretūs asmenys, kurie neturi likti nenubausti ir kad jų veiksnus persekiojimas turi būti užtikrintas ne tik baudžiamuoju lygiu, bet ir sukuriant jiems žmogišką nepakantumą, kaip nacionaliniu lygiu, taip ir suaktyvinant tarptautinį bendradarbiavimą,

BŪDAMI KUPINI RYŽTO atšaukti asmenų, vykdančių tokius nusikaltimus, nebaudžiamumą ir tuo pačiu skatinti panašių nusikaltimų prevenciją,

PRIMINDAMI, kad kiekvienos bendrijos pareiga yra įvykdyti sąžinės teismą asmenims, atsakingiems už nusikaltimus,

PATVIRTINDAMI  visuomeninių organizacijų  Alternatyviojo Teismo dalyvių Įstatų tikslus ir moralinius principus, ir tai, kad šios organizacijos susilaiko nuo grasinimų ir raginimų politinėms partijoms, o taip pat visuomenės jėgos struktūroms panaudoti prievartą prieš kitaip galvojančius,

PABRĖŽDAMI, kad dėl to niekas šiame Statute neturi būti suprantama kaip suteikiantis kuriam-nors dalyviui teisę kištis į  kurios-nors organizacijos   principų ar Įstatų turinį, ar į tos organizacijos vidaus reikalus, tačiau šios organizacijos ar jos narių vertinimo teisė yra, jei ta veikla yra baustino pobūdžio,

BŪDAMI KUPINI RYŽTO šiuo tikslu ir ateinančių kartų labui įsteigti nuolatos veikiantį Tarptautinį Alternatyvųjį Teismą, pajėgų morališkai ir bendrai žmogiškai pasmerkti nusikaltėlius, žalojančius kultūrines, etines ir moralines žmonių vertybes,

PABRĖŽDAMI, kad Tarptautinis Alternatyvusis Teismas, steigiamas šio Statuto pagrindu, neatmeta tokių pačių teismų veiklos, o papildo nacionalinius ir tarptautinius baudžiamuosius teisingumo organus,

KUPINI pasiryžimo tvirtai garantuoti pagarbą tarptautinio teisingumo ir moralinio pasmerkimo vykdymui,

SUTIKOME SU ŽEMIAU PATEIKIAMU:



1 DALIS. TEISMO ĮSTEIGIMAS.

1 straipsnis.

Teismas


Šiuo įsteigiamas Tarptautinis Alternatyvusis Teismas (Teismas). Jis yra nuolatinis organas, įgaliotas asmenims, atsakingiems už pačius rimčiausius nusikaltimus, keliančius susirūpinimą tarptautinei bendrijai,  pareikšti kaltinimus, nurodytus šiame Statute, ir papildo baudžiamojo teisingumo sistemas. Baudžiamasis kodeksas ir Teismo funkcionavimas vykdomas pagal šio Statuto nuostatas.

2 straipsnis.

Teismo santykiai su baudžiamojo teisingumo organais.

Teismas nėra dalis ir nepavaldus jokiems baudžiamojo teisingumo organams. Atvejais, kai patys teisingumo organai pažeidžia bendras žmogiškas moralės normas, asmenys, prisidėję prie piktadarybių, neatleidžiami nuo pasmerkimo pagal moralės kodeksą.

3 straipsnis.

Sekretoriato ir Teismo buveinės vieta.

1. Sekretoriato buvimo vieta nustatoma organizacijų-dalyvių sprendimu nustatytam laikotarpiui.
2. Teismo buveinę patvirtina organizacijų-dalyvių Forumas  ir vėliau tvarko Teismo Pirmininkas Teismo vardu.3. Jei Teismui palanku, tai jis gali vykti bet kuriose kitose vietose, kaip tai numatyta šiame Statute.
4. Sekretoriato buveinės vieta paskirta pagal Lietuvos Respublikos Mokslininkų ir Inteligentų asociacijos pasiūlymą Lietuvoje (buvimo vietos valstybė). Sekretoriato buveinės adresas: Dvaro 38, Ramučiai, LT-4301 Karmėlava, Kauno raj., Lietuva.

4 straipsnis.

Teismo teisinis statusas ir įgaliojimai.

1. Teismas yra tarptautinės teisės subjektas. Jo teisminę galią nusako  poreikis, būtinas jo vykdomų funkcijų ir siekiamų tikslų įgyvendinimui.
2. Teismas gali vykdyti savo funkcijas ir įgaliojimus, kaip tai numatyta šiame Statute, bet kurioje valstybėje pagal organizacijos-narės kvietimą ir pagal specialų susitarimą, jei kviečia kitos organizacijos.

 

2 DALIS. JURISDIKCIJA, PRIIMTINUMAS IR NAUDOTINA TEISĖ.
 

5 straipsnis.
 

Nusikaltimai, už kuriuos baudžia Teismas.

1. Teismas nagrinėja pačius rimčiausius nusikaltimus, keliančius susirūpinimą visai tarptautinei bendrijai. Atitinkamai šiam Statutui, Teismas nagrinėja šiuos nusikaltimus:
a) nusikaltimai žmogiškumui;
b) moralinis sadizmas;
c) žmogaus orumo menkinimas;
d) informacinis ir dvasinis terorizmas;
e) prievartos, ištvirkimo, iškrypimo propaganda;
f) žudymo ir prievartos priemonių kūrimas;
g) atviras ar slaptas elgesio algoritmų propagavimas, kas nuteikia amoraliems arba žeminantiems žmogaus orumą poelgiams;
h) cinizmas ir tyčiojimasis iš dvasinio ir kultūrinio palikimo, atliekami  kaip asmens arba grupės asmenų profesionali veikla;
i) moralinis ir dvasinis žalojimas, o taip pat kultūrinio paveldo žalojimas asmenų, arba tautos, arba etninės ar religinės žmonių grupės, vykdomas  valstybės tarnybų arba šių tarnybų asmenų, arba bet kurių valstybės instancijų ir institucijų;
j) karinė agresija, sukėlusi savo liaudžiai, arba liaudžiai prieš kurią įvykdyta agresija moralinę ir kultūrinę žalą;
k) mokslo, pedagogikos ir medicinos sričių veikla, kurių rezultatai atnešė moralinę, sveikatos ar genetinę, ar ekologinę žalą;
m) bet kurios rūšies valstybinių tarnybų funkcionavimas, kurio rezultatai - įvykdytas genocidas, o taip pat žala moralinio ir genetinio paveldo srityje;
l) bet kokia veikla, padariusi žalą aplinkai, kurioje vyksta žmogaus gyvybinė veika.

6 straipsnis.

Nusikaltimų elementai (sudėtis).

1. Nusikaltimų elementai padeda Teismui traktuoti ir taikyti 5 Straipsnį. Jie priimami organizacijoms-dalyvėms atstovaujančiųjų dviejų trečdalių balsų dauguma.
2. Nusikaltimų sudėties elementų papildymus gali būti rekomenduoti:
a) kiekviena organizacija-dalyvė;
b) teisėjai, priimantys sprendimą absoliučia dauguma;
c) Taryba.
3. Nusikaltimų elementai ir jų pataisos atitinka šį Statutą.

7 straipsnis.

Joks teiginys iš esamo šioje Dalyje Teigimo apie žalos padarymą neturi būti išaiškintas kaip kokiu-nors būdu ribojantis šiuo metu veikiančias arba besiformuojančias tarptautinės teisės normas arba jas žalojantis atžvilgiu tikslų, besiskiriančių nuo šio Statuto tikslų.

8 straipsnis.

Teismas yra veiksnus nusikaltimų, atliktų visais laikais, atžvilgiu ir nepriima teiginio apie "nusikaltimo senatį".

9 straipsnis.

Situacijos perdavimas, atliekamas nukentėjusio arba organizacijos-dalyvės.

1. Nukentėję, arba organizacija-dalyvė gali perduoti Sekretoriatui situaciją, kurioje, kaip numanoma, buvo įvykdytas vienas arba keli nusikaltimai, baustini už 5 Straipsnyje išvardintas veikas, kreipdamiesi į Sekretoriatą prašydami ištirti šią situaciją kad nuspręstų, ar pareikšti kaltinimus vienam ar keliems konkretiems asmenims už tokių nusikaltimų įvykdymą.
2. Kiek tai įmanoma, perduodant situaciją nurodomi konkrečios lydinčios aplinkybės ir pridedama tokia patvirtinanti dokumentacija, kurią turi perduodantys situaciją asmenys ar  organizacijos.

10 straipsnis.

Sekretoriatas.

1. Sekretoriatas gali pradėti tyrimą, remdamasis informacija apie nusikaltimus, išvardintus 5 straipsnyje.
2. Sekretoriatas įvertina gautos informacijos rimtumą. Tuo tikslu jis gali užklausti papildomos informacijos valstybes, tarpvalstybines ir nevalstybines organizacijas arba kitus patikimus šaltinius, kurie jo vertinimu yra tinkami, ir Teismo buvimo vietoje gali gauti paliudijimus žodžiu arba raštu.
3. Jei Sekretoriatas prieina išvados apie pagrindo pradėti tyrimui pakankamumą, jis kreipiasi į tarpinio sprendimo Tarybą, prašydamas sankcionuoti tyrimą, drauge pateikdamas visą patvirtinančią šį prašymą surinktą medžiagą. Nukentėjusieji gali pateikti paraiškas tarpinio sprendimo Tarybai atitinkamai procedūrų ir įrodinėjimų taisyklėms.
4. Jei tarpinio sprendimo Taryba, išnagrinėjusi šį prašymą ir patvirtinančią medžiagą nuspręs, kad pagrindas pradėti tyrimą pakankamas, ir kad ši byla, sprendžiant pagal viską, nusakoma 5 straipsnio, ji sankcionuoja tyrimą be žalos būsimiems Teismo potvarkiams dėl bylos tinkamumo tarpiniam sprendimui.
5. Tarpinio sprendimo Tarybos atsisakymas sankcionuoti tyrimą neatima  Sekretoriatui galimybės vėliau pateikti prašymą, pagrįstą naujais faktais ir liudijimais, susijusiais su ta pačia situacija.
6. Jei po pirminio svarstymo Sekretoriatas prieina išvados, kad pirminė informacija nėra pakankamai pagrįsta pradėti tyrimui, tai apie tai jis informuoja pateikusius šią informaciją. Tai palieka galimybę, kad Sekretoriatas išnagrinės vėlesnę informaciją, pateiktą jam apie tą pačią situaciją su naujais faktais ir liudijimais.


11 straipsnis.

Priimtinumo klausimai.

1. Teismas nusprendžia, kad byla negali būti iškelta tais atvejais, kai:
a) asmuo, prieš kurį tai nukreipta, jau buvo teistas už elgesį, esantį šio prašymo pagrindu, ir teismas tyrimą jau įvykdė;
b) byla nėra pakankamai rimta, kad pateisintų tolesnius Teismo veiksmus.
2. Kad išreikštų kurioje-nors konkrečioje byloje nepriimtinumą, Teismas, įvertindamas tarptautinės teisės pripažintus principus, įvertina, jei tai taikytina, vieną ar kelis sekančius faktorius:
a) teisminis tyrimas vyko ar vyksta su tikslu atriboti atitinkamą asmenį nuo atsakomybės, esančios šio Teismo kompetencija;
b) teisminis tyrimas nevyko ar nevyksta nepriklausomai ir nešališkai ir vykusio ar vykstančio tyrimo tvarka susiklosčiusiomis aplinkybėmis yra nesuderintina su ketinimu šį asmenį perduoti teisingumui;
c) teisminio tyrimo pobūdis buvo nesusijęs pagrindimu ir nusikaltimų tipais su išvardintais 5 straipsnyje.
3. Kad kurioje-nors byloje išryškėtų konkrečios valstybės nepajėgumas arba nenoras vykdyti nusikaltimų pagal 5 straipsnį teisminį tyrimą.

12 straipsnis.

Protestai Teismo nutarimų arba iškeltų bylų atžvilgiu.

1. Teismas turi įsitikinti, kad jis turi pakankamą pagrindą priimamos tyrimui bylos atžvilgiu.
2. Protestai dėl bylos keltinumo arba protestai prieš Teismo sprendimus gali pateikti:
a) kaltinamasis;
b) bendrija, turinti žinių apie nusikaltimą arba kuri susijusi su numanomu nusikaltimu;
3. Taryba gali prašyti Teismo priimti nutarimą dėl bausmės arba priimtinumo. Perdavusieji situaciją, o taip pat nukentėjusieji irgi gali pareikšti teismui savo pastabas.
4. Bylos iškėlimas gali būti užprotestuotas asmens arba bendrijos tik vieną kartą ir tik prieš tyrimo pradžią ar pačioje tyrimo pradžioje. Išimties tvarka teismas gali leisti pateikti protestą daugiau nei vieną kartą arba po tyrimo pradžios.
5. Iki kaltinimų patvirtinimo protestai dėl bylos iškėlimo pateikiami į Sekretoriatą. Po kaltinimų patvirtinimo jie siunčiami į Tarybą.
6. Iki priimant Teismo sprendimą Taryba gali Teismo užklausti leidimo:
a) vykdyti būtinoms tyrimui priemonėms;
b) gauti liudininkų pareiškimus ar paliudijimus arba užbaigti rinkti ir tirti įrodymus, kas buvo pradėta iki protesto įteikimo.
7. Protesto pateikimas neįtakoja bet kurio iki protesto pateikimo Tarybos pradėto veiksmo arba Teismo nurodymo veiksnumo.
8. Jei Teismas nutarė, kad byla yra nepriimtina, tai Taryba gali pateikti prašymą dėl šio nutarimo peržiūrėjimo, jei ji įsitikinusi tuo, kad atsirado naujų aplinkybių, dėl kurių atkrenta pagrindas ankstesniam  bylos pripažinimui nepriimtina.

13 straipsnis.

Taikoma teisė.

1. Teismas taiko:
a) visų pirma, šį Statutą, nusikaltimo Sudėtį ir savo taisykles procedūrai ir įrodinėjimui;
b) antra, atitinkamais atvejais, pritaikomus tarptautinius susitarimus, tarptautinės teisės principus ir normas;

2. Teismas gali taikyti teisės principus ir normas atitinkamai tam, kaip jos buvo traktuojamos ankstesniuose sprendimuose.

3. Teisės taikymas ir traktavimas atitinkamai šiam straipsniui turi atitikti tarptautiniu mastu pripažintoms žmogaus teisėms ir neleisti jokio nepageidaujamo išskyrimo pagal tokius požymius kaip amžius, rasė, odos spalva, religija arba tikėjimas, politiniai arba kiti įsitikinimai, tautybė, etninė ar socialinė kilmė, turtinė, pagal luomą ar kita padėtis.

3 DALIS. BENDRIEJI PRINCIPAI.

14 straipsnis.

Apibrėžtis.

1. Nusikaltimo apibrėžtis turi būti traktuojama tiksliai ir neturi būti taikoma pagal analogiją. Dviprasmiškumo atveju apibrėžtis traktuojama naudai asmens, prieš kurį vyksta tyrimas ar Teisminis nagrinėjimas ar kuris yra pripažintas kaltas.
2. Asmuo, Teismo pripažintas kaltu, gali būti nubaustas tik atitinkamai šio Statuto nuostatoms.

15 straipsnis.

Individuali atsakomybė.

1. Teismo jurisdikcijoje yra fiziniai žmonės, kurių amžius virš 18 metų.
2. Asmuo yra atsakingas ir baustinas už nusikaltimą, esantį Teismo jurisdikcijoje, jei tas asmuo:
a) vykdo tokį nusikaltimą individualiai, kartu su kitu asmeniu ar asmenimis arba per kitą asmenį arba asmenis;
b) įsako, kursto arba skatina įvykdyti tokį nusikaltimą;
c) su tikslu palengvinti tokio nusikaltimo įvykdymą talkina, kursto ar kokiu-nors kitu būdu remia jo įvykdymą, įskaitant jo įvykdymui suteiktas priemones;
d) bet kuriuo kitu būdu paremia grupės žmonių, veikiančių bendram tikslui, nusikaltimo įvykdymą;
e) kėsinasi įvykdyti nusikaltimą, atlikdamas veiksmus, kurie yra ženkli dalis nusikaltimo įvykdymo link;
f) genocido nusikaltimo atžvilgiu, tiesiogiai ar netiesiogiai remia genocido vykdymą.

16 straipsnis.

Neleistinumas remtis pareigybine ar socialine padėtimi.

Šis Statutas taikomas lygiai vienodai visiem asmenim be jokio koks bebūtų skirstymo pareigybinės arba socialinės padėties pagrindu.

17 straipsnis.

Senaties termino nepritaikomumas.

Nusikaltimams, kuriems veiksni Teismo jurisdikcija, netaikomas joks senaties terminas.

18 straipsnis.

Tematikų ir krypčių veiklos nusikalstamumas.

Teismo jurisdikcija aprėpia skirtingas tematikas, kryptis ir veiklos rūšis, jei jos yra nusikalstamo pobūdžio, nusakyto 5 straipsniu, arba propaguoja tokius nusikaltimus arba sukuria situaciją tokių nusikaltimų įvykdymui, arba kuria tam priemones ar kitaip remia.

19 straipsnis.

Atleidimas nuo atsakomybės.

1. Papildomai kitokiam pagrindui atleisti nuo atsakomybės, asmuo nėra atsakingas, jei jo įvykdytos veikos metu:
a) šis asmuo serga ar negaluoja tokia psichikos liga, dėl ko neturi galimybės suvokti savo elgesio neteisiškumo;
b) asmuo yra tokios intoksikacijos būklės, kas kam atima galimybę suvokti savo elgesio neteisiškumą;
c) asmeniui buvo nusikaltėlių ir priemonių (elektroninių, cheminių, biologinių, psichotropinių) sukelta būsena, kai nesuvokiamas savo elgesio neteisiškumas.
2. Teisminio tyrimo metu Teismas gali išnagrinėti kokį-nors kitą pagrindimą atleisti nuo atsakomybės.

20 straipsnis.

Viršininkų įsakymai ir tarnybinė padėtis.

Dėl fakto, kad bet kuris 5 straipsnyje nusakytas nusikaltimas buvo įvykdytas viršininkų įsakymu ar vykdant tarnybines pareigas, nusikaltimą įvykdžiusio asmens neatleidžia nuo atsakomybės.

4 DALIS. TEISMO STRUKTŪRA IR VALDYMAS.

21 straipsnis.

Teismo organai.

Teismo sudėtis yra sekanti:

a) Prezidiumas;

b) Apeliacijų skyrius, Teisminis skyrius ir Parengtinio tyrimo skyrius(Palata);

c) Tarybos kanceliarija;

d) Sekretoriatas;

e) Bausmės įvykdymo organas.

22 straipsnis.

Prezidiumas, Teisėjai, Taryba, Sekretoriatas

1. Teisėjai renkami Prezidiumo atitinkamai nagrinėjamos bylos turiniui.
2. Prezidiumas sudarytas iš Tarybos narių ir teisėjų. Prezidiumo pirmininkas renkamas dalyvaujančiųjų absoliučia balsų dauguma.
3. Tarybos nariai renkami Forumuose.
4. Apeliacinis skyrius, Teisminis skyrius ir Parengtinio nagrinėjimo skyrius komplektuojamas atitinkamai Alternatyvaus Teismo veiklos apimčiai.
5. Sekretoriatas skiriamas tarnybine tvarka.

23 straipsnis.

Teisėjų atleidimas arba nušalinimas.

1. Prezidiumas gali atleisti teisėją pačiam prašant.
2. Teisėjas nedalyvauja bylos svarstyme, jei jo(jos) dalyvavimas sukelia abejonių dėl nešališkumo.
3. Taryba arba kaltinamasis gali tarpininkauti dėl teisėjo nušalinimo.

5 DALIS. TYRIMAS.

24 straipsnis.

Tyrimo pradžia.

1. Taryba, įvertinusi jai pateiktą informaciją, paskiria tyrimą. Tam skiriama komisija numanomam nusikaltimui tirti.
2. Jei vykstant pirminiam tyrimui Taryba nusprendžia, kad pagrindas persekiojimui nepakankamas, tai jis praneša padavusiai skundą organizacijai arba bendrijai, arba atsakingam asmeniui.
3. Taryba gali bet kuriuo metu peržiūrėti sprendimą dėl tyrimo naujų faktų ir informacijos pagrindu.

25 straipsnis.

Asmenų teisės tyrimo metu.

1. Tyrimo, vykdomo pagal šį Statutą, atžvilgiu asmuo:
a) neturi būti verčiamas liudyti prieš patį save, arba pripažinti savo kaltę;
b) neturi būti verčiamas, spaudžiamas ar gąsdinamas bet kokiu būdu, kankinamas arba kitaip žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiu orumą būdu su elgiamasi ar baudžiama;
c) neturi būti laikomas kaltu anksčiau iki Teismo sprendimo.
2. Įtariamas įvykdęs nusikaltimą asmuo turi šias teises, apie kurias jis informuojamas iki parengtinio nagrinėjimo pradžios:
a) būti informuotu, kad yra pagrindo teigti, jog jis įvykdė nusikaltimą;
b) tylėti;
c) naudotis visuomenės parama;
d) būti apklausiamu viešai, jei pats asmuo savo valia to neatsisako.

26 straipsnis.

Parengtinio tyrimo Palatos  pateikti pagrindimai.

1. Bet kuriuo metu prasidėjus tyrimui Parengtinio tyrimo Palata gali pareikalauti įtariamojo į Teismą, jei ji įsitikino, jog:
a) turimas protingas pagrindas teigti, kad šis asmuo įvykdė nusikaltimą ar nusikaltimus, patenkančius į Teismo jurisdikciją;
b) šio asmens dalyvavimas tyrime yra būtinas.
2. Tarybos pareiškime nurodoma:
a) asmens vardas arba kita asmenybės identifikavimo informacija;
b) konkretus faktų išdėstymas, kas, kaip manoma, sudaro nusikaltimus;
3. Informavime apie kaltinimą nurodoma:
a) asmens vardas;
b) konkreti nuoroda į nusikaltimus, patenkančius į Teismo jurisdikciją;
c) trumpas išdėstymas faktų, kurie, kaip manoma, sudaro šiuos nusikaltimus;
d) asmens pristatymo Teismui forma.
4. Pateikti kaltinimai galioja iki tol, kol Teismas nenuspręs kitaip.

27 straipsnis.

Kaltinimo paviešinimas iki teisminio tyrimo pradžios.

1. Įvertinant socialinę kaltinimų svarbą, skundai ir pareiškimai dėl numanomų nusikaltimų gali būti Tarybos viešai paskelbti visaliaudinei diskusijai.
2. Taryba gali atlikti parengtinį tyrimą dalyvaujant visuomeninėms organizacijoms ir nukentėjusiems asmenims taip, kad tyrimo rezultatai bus paviešinti.
3. Kaltinamasis ar kaltinamieji turi teisę paskelbti savo pasiteisinimus ar prieštaravimus visaliaudiniam aptarimui.
4. Viešas procesas vykdomas Parengtinio nagrinėjimo Palatos. Todėl Parengtinio nagrinėjimo Palata gali tarpininkauti dėl kaltinimo atšaukimo, remdamasi visuomenės nuomone. Tačiau tai netrukdo Tarybai vėl pareikšti kaltinimų pagal turimą medžiagą ir informaciją.

6 DALIS. TEISMINIS NAGRINĖJIMAS.

28 straipsnis.

Teisminio nagrinėjimo vieta ir būdas.

1. Teisminio nagrinėjimo vieta gali būti nustatyta tyrimo metu.
2. Teisminis nagrinėjimas yra atviras.
3. Įvertinant geografinį Tarybos narių,o taip pat ekspertų išsibarstymą, tarptautinių ar tarptautinės reikšmės nusikaltimų tyrimų atvejais nagrinėjimas gali vykti naudojant ryšio priemones. Tuo atveju nagrinėjimo proceso informacija paviešinama masinio informavimo priemonėmis.
4. Kaltinamojo ar kaltinamųjų dalyvavimo forma nustatoma Teismo.

29 straipsnis.

Procedūra, veikianti kaltės pripažinimo atveju.

1. Kai kaltinamasis ar kaltinamieji pripažįsta savo kaltę, tai Teismas nustato:
a) ar kaltė pripažįstama savo noru;
b) ar kaltinamasis suvokia visą nusikaltimo pilnatvę ir jo pasekmes.
2. Nepilno kaltės pripažinimo ar atsisakymo atveju Teismas nustato kaltės laipsnį išnagrinėjęs bylą.
3. Bet koks aptarinėjimas tarp Tarybos ir gynybos dėl kaltinimo pakeitimo, kaltės pripažinimo ar bausmės Teismui nėra privalomas.

30 straipsnis.

Nekaltumo prezumpcija.

1. Kiekvienas laikomas nekaltu, kol jo kaltė nebus įrodyta Teisme.
2. Kaltinamojo ir kaltinamųjų kaltės įrodymo našta tenka Tarybai.
3. Teismas kaltinamajam nuteisti turi būti tikras, jog kaltinamasis kaltas ir protingai pagrįstai nelieka abejonių.

31 straipsnis.

Įrodymai.

1. Prieš pradėdamas liudyti, kiekvienas liudininkas įsipareigoja liudyti teisingai.
2. Teismas įgaliotas reikalauti visų įrodymų pateikimo, kurie jo sprendimu būtini tiesos nustatymui.
3. teismas nereikalauja visiem žinomų faktų įrodymų, bet įvertina pasaulėžiūros, kuria nusakyti šie faktai, pobūdį.

32 straipsnis.

Nusikaltimas prieš teisingumo įvykdymą.

1. Teismo jurisdikcijoje yra šie tyčia atlikti nusikaltimai prieš jo vykdomą teisingumą:
a) melagingas liudijimas;
b)  sąmoningai melagingų arba falsifikuotų įrodymų pateikimas;
c) neteisiškas liudininkų įtakojimas arba atlyginimas už paliudijimą, įrodymų sunaikinimas, jų falsifikavimas arba trukdymas juos surinkti;
d) grasinimas arba neteisiškas Teismo pareigūno įtakojimas;
e) Teismo pareigūno įtakojimas piniginiu atlygiu;
f) prievartavimas arba kyšio gavimas būnant Teismo pareigūnu, vykdant savo oficialias pareigas.
2. Nusikaltimo prieš teisingumą atveju, pasireiškiančiais veika, nusakoma baudžiamosios teisės, Teismas tarpininkauja, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių  , į atitinkamus organus ir teismus.

7 DALIS. BAUSMĖS.

33 straipsnis.

Taikomos bausmės.

1. Žmonių visuomenėje izoliavimas yra veiksni nusikaltėlio baudimo priemonė už jo įvykdytą nusikaltimą ir priklauso nuo šio nusikaltimo sunkumo ir įvykdyto nusikaltimo pasekmių.
2. Teismas gali paskirti vieną šių bausmių asmeniui, pripažintam kaltu įvykdžius nusikaltimą, nusakytą šio Statuto 5 straipsnyje.
a) viešas visuomenės papeikimas už atliktą nusikaltimą;
b) moralinė izoliacija tam tikram laikui sukuriant atitinkama paniekos ir nepakantumo klimatą toje visuomenės aplinkoje, kur gyvuoja nusikaltėlis;
c) paženklinimas gėda tam tikram laikui, skaičiuojamam metais, arba
d) paženklinimas gėda iki gyvos galvos tais atvejais, kai tai pateisinama išimtinai sunkaus nusikaltimo pobūdžiu.

3. Be visuomeninio papeikimo, moralinės izoliacijos panieka ir gėdos žyme Teismas gali paskirti tuo pat metu nusikaltėlio nepakantumo bausmes, panaudojant masinio informavimo priemones, o taip pat pranešimus jo vaikams, vaikaičiams, giminėms ir tai žmonių aplinkai, kurios tarpe nusikaltėlis gyvena.

8 DALIS. APSKUNDIMAS IR PERŽIŪRĖJIMAS.

34 straipsnis.

Sprendimo dėl išteisinimo, sprendimo dėl pripažinimo kaltu ir nuosprendžio apskundimas.

1. Teismo sprendimas gali būti apskųstas atitinkamai procedūros ir įrodinėjimo Taisyklėms, kaip tai numatyta žemiau:
a) Taryba gali pateikti apeliaciją, jei įvyko: procesinė klaida, fakto klaida arba teisinė klaida;
b) asmuo, pripažintas kaltu, arba, po jo(jos) mirties, sutuoktinis arba sutuoktinė, tėvai arba visuomeninė organizacija gali pateikti apeliaciją, jei įvyko:  procesinė klaida, fakto klaida arba teisinė klaida, bet kuris kitas pagrindimas, kuris įtakojo teisminio nagrinėjimo teisingumą arba sprendimą, arba pasitikėjimą tokiu nagrinėjimu arba sprendimu.
2. Nutarimo arba nuosprendžio vykdymas gali būti pristabdytas laikotarpiui, numatytam apeliacijos pateikimui ir nagrinėjimo apskundimo tvarka.
3. Kiekviena pusė gali apskųsti:
a) sprendimą dėl jurisdikcijos ir priimtinumo;
b) sprendimą dėl klausimo, kuris didele dalimi įtakotų teisingą ir greitą teisminio nagrinėjimo vyksmą.

35 straipsnis.

Apeliacijų vykdymas.

1. Apeliacijų vykdymo skyrius nagrinėja ir grąžina bylą apie kaltinimą nusikaltimu papildomam tyrimui, jei tam yra įtikinamas pagrindas.
2. Apeliacijų vykdymo skyrius atmeta tarpininkavimą, jei įvertina jį kaip nepagrįstą.

9 DALIS. VYKDYMAS.

36 straipsnis.

Bausmės vykdymo organas.

1. Teismo dalis yra Bausmės vykdymo organas, kurio funkcija realizuoti paskelbusio nuosprendį Teismo sprendimą.
2. Priimdamas iš Teismo dokumentus, kurie liudija apie nusikaltimo įvykdymą ir ekspertų išvadas apie numanomas pasekmes, Organas įvykdo bausmes:
a) paviešina šį sprendimą ir nusikaltimo turinį nusikaltėlio visuomeninėje gyvybinėje aplinkoje;
b) informuoja masinio informavimo priemonėmis ir kitomis priemonėmis tarptautinę bendriją auklėjimo tikslais ir tokių piktadarybių prevencijos tikslais;
c) iškelia šį nusikaltimą visuomenės diskusijai auklėjimo tikslais ir tikslu išugdyti kultūrą bijoti prarasti garbę ir orumą;
d) prisideda prie visuomeninio papeikimo ir priešiškumo nusikaltėlio atžvilgiu.
3. Kadangi kitas nusikaltimas gali būti potencialus, tai Teismo sprendimas apie nusikaltimo įvykdymą visuomenei pateikiamas pagal klasifikaciją ir analogijas.

10 DALIS. FINANSAVIMAS.

37 straipsnis.

Išlaidas pateikiant skundus, surenkant įrodymus, apmokant keliones ir kitas susijusias su nagrinėjimu išlaidas pateikiantysis skundą prisiima sau, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba prisiima šias išlaidas ar jų dalį sau.

38 straipsnis.

Savanoriškos įmokos.

1. Teismas gali gauti ir naudoti laisvanoriškas įmokas ir aukas, gautas iš valstybių, tarptautinių arba visuomeninių organizacijų, atskirų asmenų, korporacijų ir kitų struktūrų.
2. Atliekantis įmoką gali pretenduoti į tikslinį panaudojimą tiksliai jo nurodytam reikalui, ar tai būtų nagrinėjimas ar bausmės vykdymas.

39 straipsnis.

Tarptautinio Alternatyviojo Teismo veiklos finansavimo tikslu skiriamas Tarptautinio Alternatyviojo Teismo Fondas.

40straipsnis.

Finansų paskirstymo ir išlaidų pagal paskirtį ir apimtis kontrolei skiriama Revizijos Komisija arba kviečiamas nepriklausomas revizorius vieną kartą per metus. Komisijos narius iškelia organizacijos-dalyvės.

11 DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS.

41 straipsnis.

Ginčų reguliavimas.

1. Bet kuris ginčas dėl Teismo teisminių funkcijų yra reguliuojamas Teismo sprendimu.
2. Bet kuris kitas ginčas tarp organizacijų-dalyvių dėl šio Statuto traktavimo ir taikymo sprendžiamas tarptautinio Forumo.
3. Kitų teismų pretenzijų ir diktato Tarptautinis Alternatyvusis Teismas nepripažįsta, atitinkamai nuostatai dėl Tarptautinio Alternatyviojo Teismo susiformavimo neišvengiamumo  atsverti šių Teismų jurisdikcijų politinei dvasiai.

42 straipsnis.

Išlygos.

Jokios išlygos šiam Statutui negali būti daromos kitaip, nei po organizacijų-dalyvių Statuto aptarimo tarptautiniame Forume.

43 straipsnis.

Pasirašymas, priėmimas, patvirtinimas arba prisijungimas.

1. Šis Statutas bus atviras pasirašyti visiems, kas apsisprendęs dėl esamų Dokumentų B skyriaus. Tam pateikiama paraiška į Sekretoriatą elektroninio pašto adresu: member@asud.us
2. Paraišką dalyvauti svarsto organizacijų-dalyvių Taryba.
3. Leidžiama vėliau prisijungti visiem, kas atitinka apibūdinimams šių Dokumentų B skyriuje.

44 straipsnis.

Skundų pateikimas.

1. Skundas pateikiamas pagal formą į Sekretoriatą elektroniniu paštu adresu:
a) jei viešumas nepageidautinas sud@asud.us
b) jei pageidaujama paviešinti glas@asud.us
2. Formuliaras skundo pateikimui pridedamas prie šių Dokumentų.



asud.us/lt