Tarptautinio Alternatyviojo Teismo Statutas
2003m. sausis
C. Visuomeninių organizacijų įgaliotųjų atstovų konferencijos dėl Tarptautinio
Alternatyviojo Teismo veiklos pasiūlymų baigiamasis aktas.
Preambulė.
Visuomeninės organizacijos - šio Statuto dalyvės, SUVOKDAMOS, kad visos
tautos susiję bendrais saitais ir kad jų kultūrų ir ekonomikos persipynimas
formuoja tarpusavio įtaką ir bendrą paveldą ir susirūpinę tuo, jog ši subtili
mozaika bet kuriuo laiko momentu gali būti suardyta dėl atskirų valstybių vadovų
asmeninių charakterio bruožų savivalės, politinių partijų, ekonomiškai įtakingų
žmonių, sektantų, žmonių su polinkiu į terorizmą dideliu mastu, įžymių meno,
mokslo ir religijos veikėjų veiklos,
KONSTATUODAMI FAKTĄ, kad visi karai ir globali prievarta pasaulyje vykdomi
politikų, uzurpuojančių valdžią ir teise valdyti jėgos ir visuomenės saugumo
struktūromis,
ATMINDAMI tai, kad per praėjusį šimtmetį milijonai vaikų, senių, moterų ir vyrų
tapo aukomis neįsivaizduojamų piktadarybių, įvykdytų politikų ir jų auklėjimo
produkcijos, kas giliai sukrėtė žmonijos sąžinę,
SUVOKDAMI tai, kad šie sunkiausi nusikaltimai gresia moraliniam, kultūriniam,
estetiniam, psichologiniam ir genetiniam žmonijos palikimui,
PATVIRTINDAMI, kad šiuos, keliančius visos tarptautinės bendruomenės
susirūpinimą, nusikaltimus vykdė konkretūs asmenys, kurie neturi likti
nenubausti ir kad jų veiksnus persekiojimas turi būti užtikrintas ne tik
baudžiamuoju lygiu, bet ir sukuriant jiems žmogišką nepakantumą, kaip
nacionaliniu lygiu, taip ir suaktyvinant tarptautinį bendradarbiavimą,
BŪDAMI KUPINI RYŽTO atšaukti asmenų, vykdančių tokius nusikaltimus,
nebaudžiamumą ir tuo pačiu skatinti panašių nusikaltimų prevenciją,
PRIMINDAMI, kad kiekvienos bendrijos pareiga yra įvykdyti sąžinės teismą
asmenims, atsakingiems už nusikaltimus,
PATVIRTINDAMI visuomeninių organizacijų Alternatyviojo Teismo
dalyvių Įstatų tikslus ir moralinius principus, ir tai, kad šios organizacijos
susilaiko nuo grasinimų ir raginimų politinėms partijoms, o taip pat visuomenės
jėgos struktūroms panaudoti prievartą prieš kitaip galvojančius,
PABRĖŽDAMI, kad dėl to niekas šiame Statute neturi būti suprantama kaip
suteikiantis kuriam-nors dalyviui teisę kištis į kurios-nors organizacijos
principų ar Įstatų turinį, ar į tos organizacijos vidaus reikalus, tačiau šios
organizacijos ar jos narių vertinimo teisė yra, jei ta veikla yra baustino
pobūdžio,
BŪDAMI KUPINI RYŽTO šiuo tikslu ir ateinančių kartų labui įsteigti nuolatos
veikiantį Tarptautinį Alternatyvųjį Teismą, pajėgų morališkai ir bendrai
žmogiškai pasmerkti nusikaltėlius, žalojančius kultūrines, etines ir moralines
žmonių vertybes,
PABRĖŽDAMI, kad Tarptautinis Alternatyvusis Teismas, steigiamas
šio Statuto pagrindu, neatmeta tokių pačių teismų veiklos, o papildo
nacionalinius ir tarptautinius baudžiamuosius teisingumo organus,
KUPINI pasiryžimo tvirtai garantuoti pagarbą tarptautinio teisingumo ir
moralinio pasmerkimo vykdymui,
SUTIKOME SU ŽEMIAU PATEIKIAMU:
1 DALIS. TEISMO ĮSTEIGIMAS.
1 straipsnis.
Teismas
Šiuo įsteigiamas Tarptautinis Alternatyvusis Teismas (Teismas). Jis yra
nuolatinis organas, įgaliotas asmenims, atsakingiems už pačius rimčiausius
nusikaltimus, keliančius susirūpinimą tarptautinei bendrijai, pareikšti
kaltinimus, nurodytus šiame Statute, ir papildo baudžiamojo teisingumo sistemas.
Baudžiamasis kodeksas ir Teismo funkcionavimas vykdomas pagal šio Statuto
nuostatas.
2 straipsnis.
Teismo santykiai su baudžiamojo teisingumo organais.
Teismas nėra dalis ir nepavaldus jokiems baudžiamojo teisingumo organams.
Atvejais, kai patys teisingumo organai pažeidžia bendras žmogiškas moralės
normas, asmenys, prisidėję prie piktadarybių, neatleidžiami nuo pasmerkimo pagal
moralės kodeksą.
3 straipsnis.
Sekretoriato ir Teismo buveinės vieta.
1. Sekretoriato buvimo vieta nustatoma organizacijų-dalyvių sprendimu
nustatytam laikotarpiui.
2. Teismo buveinę patvirtina organizacijų-dalyvių Forumas ir vėliau tvarko
Teismo Pirmininkas Teismo vardu.3. Jei Teismui palanku, tai jis gali vykti bet
kuriose kitose vietose, kaip tai numatyta šiame Statute.
4. Sekretoriato buveinės vieta paskirta pagal Lietuvos Respublikos Mokslininkų
ir Inteligentų asociacijos pasiūlymą Lietuvoje (buvimo vietos valstybė).
Sekretoriato buveinės adresas: Dvaro 38, Ramučiai, LT-4301 Karmėlava, Kauno
raj., Lietuva.
4 straipsnis.
Teismo teisinis statusas ir įgaliojimai.
1. Teismas yra tarptautinės teisės subjektas. Jo teisminę galią nusako
poreikis, būtinas jo vykdomų funkcijų ir siekiamų tikslų įgyvendinimui.
2. Teismas gali vykdyti savo funkcijas ir įgaliojimus, kaip tai numatyta šiame
Statute, bet kurioje valstybėje pagal organizacijos-narės kvietimą ir pagal
specialų susitarimą, jei kviečia kitos organizacijos.
2 DALIS. JURISDIKCIJA, PRIIMTINUMAS IR NAUDOTINA TEISĖ.
5 straipsnis.
Nusikaltimai, už kuriuos baudžia Teismas.
1. Teismas nagrinėja pačius rimčiausius nusikaltimus, keliančius susirūpinimą
visai tarptautinei bendrijai. Atitinkamai šiam Statutui, Teismas nagrinėja šiuos
nusikaltimus:
a) nusikaltimai žmogiškumui;
b) moralinis sadizmas;
c) žmogaus orumo menkinimas;
d) informacinis ir dvasinis terorizmas;
e) prievartos, ištvirkimo, iškrypimo propaganda;
f) žudymo ir prievartos priemonių kūrimas;
g) atviras ar slaptas elgesio algoritmų propagavimas, kas nuteikia amoraliems
arba žeminantiems žmogaus orumą poelgiams;
h) cinizmas ir tyčiojimasis iš dvasinio ir kultūrinio palikimo, atliekami
kaip asmens arba grupės asmenų profesionali veikla;
i) moralinis ir dvasinis žalojimas, o taip pat kultūrinio paveldo žalojimas
asmenų, arba tautos, arba etninės ar religinės žmonių grupės, vykdomas
valstybės tarnybų arba šių tarnybų asmenų, arba bet kurių valstybės instancijų
ir institucijų;
j) karinė agresija, sukėlusi savo liaudžiai, arba liaudžiai prieš kurią įvykdyta
agresija moralinę ir kultūrinę žalą;
k) mokslo, pedagogikos ir medicinos sričių veikla, kurių rezultatai atnešė
moralinę, sveikatos ar genetinę, ar ekologinę žalą;
m) bet kurios rūšies valstybinių tarnybų funkcionavimas, kurio rezultatai -
įvykdytas genocidas, o taip pat žala moralinio ir genetinio paveldo srityje;
l) bet kokia veikla, padariusi žalą aplinkai, kurioje vyksta žmogaus gyvybinė
veika.
6 straipsnis.
Nusikaltimų elementai (sudėtis).
1. Nusikaltimų elementai padeda Teismui traktuoti ir taikyti 5 Straipsnį. Jie
priimami organizacijoms-dalyvėms atstovaujančiųjų dviejų trečdalių balsų
dauguma.
2. Nusikaltimų sudėties elementų papildymus gali būti rekomenduoti:
a) kiekviena organizacija-dalyvė;
b) teisėjai, priimantys sprendimą absoliučia dauguma;
c) Taryba.
3. Nusikaltimų elementai ir jų pataisos atitinka šį Statutą.
7 straipsnis.
Joks teiginys iš esamo šioje Dalyje Teigimo apie žalos padarymą neturi būti
išaiškintas kaip kokiu-nors būdu ribojantis šiuo metu veikiančias arba
besiformuojančias tarptautinės teisės normas arba jas žalojantis atžvilgiu
tikslų, besiskiriančių nuo šio Statuto tikslų.
8 straipsnis.
Teismas yra veiksnus nusikaltimų, atliktų visais laikais, atžvilgiu ir
nepriima teiginio apie "nusikaltimo senatį".
9 straipsnis.
Situacijos perdavimas, atliekamas nukentėjusio arba organizacijos-dalyvės.
1. Nukentėję, arba organizacija-dalyvė gali perduoti Sekretoriatui situaciją,
kurioje, kaip numanoma, buvo įvykdytas vienas arba keli nusikaltimai, baustini
už 5 Straipsnyje išvardintas veikas, kreipdamiesi į Sekretoriatą prašydami
ištirti šią situaciją kad nuspręstų, ar pareikšti kaltinimus vienam ar keliems
konkretiems asmenims už tokių nusikaltimų įvykdymą.
2. Kiek tai įmanoma, perduodant situaciją nurodomi konkrečios lydinčios
aplinkybės ir pridedama tokia patvirtinanti dokumentacija, kurią turi
perduodantys situaciją asmenys ar organizacijos.
10 straipsnis.
Sekretoriatas.
1. Sekretoriatas gali pradėti tyrimą, remdamasis informacija apie
nusikaltimus, išvardintus 5 straipsnyje.
2. Sekretoriatas įvertina gautos informacijos rimtumą. Tuo tikslu jis gali
užklausti papildomos informacijos valstybes, tarpvalstybines ir nevalstybines
organizacijas arba kitus patikimus šaltinius, kurie jo vertinimu yra tinkami, ir
Teismo buvimo vietoje gali gauti paliudijimus žodžiu arba raštu.
3. Jei Sekretoriatas prieina išvados apie pagrindo pradėti tyrimui pakankamumą,
jis kreipiasi į tarpinio sprendimo Tarybą, prašydamas sankcionuoti tyrimą,
drauge pateikdamas visą patvirtinančią šį prašymą surinktą medžiagą.
Nukentėjusieji gali pateikti paraiškas tarpinio sprendimo Tarybai atitinkamai
procedūrų ir įrodinėjimų taisyklėms.
4. Jei tarpinio sprendimo Taryba, išnagrinėjusi šį prašymą ir patvirtinančią
medžiagą nuspręs, kad pagrindas pradėti tyrimą pakankamas, ir kad ši byla,
sprendžiant pagal viską, nusakoma 5 straipsnio, ji sankcionuoja tyrimą be žalos
būsimiems Teismo potvarkiams dėl bylos tinkamumo tarpiniam sprendimui.
5. Tarpinio sprendimo Tarybos atsisakymas sankcionuoti
tyrimą neatima Sekretoriatui galimybės vėliau pateikti prašymą, pagrįstą
naujais faktais ir liudijimais, susijusiais su ta pačia situacija.
6. Jei po pirminio svarstymo Sekretoriatas prieina išvados, kad pirminė
informacija nėra pakankamai pagrįsta pradėti tyrimui, tai apie tai jis
informuoja pateikusius šią informaciją. Tai palieka galimybę, kad Sekretoriatas
išnagrinės vėlesnę informaciją, pateiktą jam apie tą pačią situaciją su naujais
faktais ir liudijimais.
11 straipsnis.
Priimtinumo klausimai.
1. Teismas nusprendžia, kad byla negali būti iškelta tais atvejais, kai:
a) asmuo, prieš kurį tai nukreipta, jau buvo teistas už elgesį, esantį šio
prašymo pagrindu, ir teismas tyrimą jau įvykdė;
b) byla nėra pakankamai rimta, kad pateisintų tolesnius Teismo veiksmus.
2. Kad išreikštų kurioje-nors konkrečioje byloje nepriimtinumą, Teismas,
įvertindamas tarptautinės teisės pripažintus principus, įvertina, jei tai
taikytina, vieną ar kelis sekančius faktorius:
a) teisminis tyrimas vyko ar vyksta su tikslu atriboti atitinkamą asmenį nuo
atsakomybės, esančios šio Teismo kompetencija;
b) teisminis tyrimas nevyko ar nevyksta nepriklausomai ir nešališkai ir vykusio
ar vykstančio tyrimo tvarka susiklosčiusiomis aplinkybėmis yra nesuderintina su
ketinimu šį asmenį perduoti teisingumui;
c) teisminio tyrimo pobūdis buvo nesusijęs pagrindimu ir nusikaltimų tipais su
išvardintais 5 straipsnyje.
3. Kad kurioje-nors byloje išryškėtų konkrečios valstybės nepajėgumas arba
nenoras vykdyti nusikaltimų pagal 5 straipsnį teisminį tyrimą.
12 straipsnis.
Protestai Teismo nutarimų arba iškeltų bylų atžvilgiu.
1. Teismas turi įsitikinti, kad jis turi pakankamą pagrindą priimamos tyrimui
bylos atžvilgiu.
2. Protestai dėl bylos keltinumo arba protestai prieš Teismo sprendimus gali
pateikti:
a) kaltinamasis;
b) bendrija, turinti žinių apie nusikaltimą arba kuri susijusi su numanomu
nusikaltimu; 3. Taryba gali prašyti Teismo priimti nutarimą dėl bausmės arba
priimtinumo. Perdavusieji situaciją, o taip pat nukentėjusieji irgi gali
pareikšti teismui savo pastabas. 4. Bylos iškėlimas gali būti užprotestuotas
asmens arba bendrijos tik vieną kartą ir tik prieš tyrimo pradžią ar pačioje
tyrimo pradžioje. Išimties tvarka teismas gali leisti pateikti protestą daugiau
nei vieną kartą arba po tyrimo pradžios.
5. Iki kaltinimų patvirtinimo protestai dėl bylos iškėlimo pateikiami į
Sekretoriatą. Po kaltinimų patvirtinimo jie siunčiami į Tarybą.
6. Iki priimant Teismo sprendimą Taryba gali Teismo užklausti leidimo:
a) vykdyti būtinoms tyrimui priemonėms;
b) gauti liudininkų pareiškimus ar paliudijimus arba užbaigti rinkti ir tirti
įrodymus, kas buvo pradėta iki protesto įteikimo.
7. Protesto pateikimas neįtakoja bet kurio iki protesto pateikimo Tarybos
pradėto veiksmo arba Teismo nurodymo veiksnumo.
8. Jei Teismas nutarė, kad byla yra nepriimtina, tai Taryba gali pateikti
prašymą dėl šio nutarimo peržiūrėjimo, jei ji įsitikinusi tuo, kad atsirado
naujų aplinkybių, dėl kurių atkrenta pagrindas ankstesniam bylos
pripažinimui nepriimtina.
13 straipsnis.
Taikoma teisė.
1. Teismas taiko:
a) visų pirma, šį Statutą, nusikaltimo Sudėtį ir savo taisykles procedūrai ir
įrodinėjimui; b) antra, atitinkamais atvejais, pritaikomus tarptautinius
susitarimus, tarptautinės teisės principus ir normas;
2. Teismas gali taikyti teisės principus ir normas atitinkamai tam, kaip jos
buvo traktuojamos ankstesniuose sprendimuose.
3. Teisės taikymas ir traktavimas atitinkamai šiam straipsniui turi atitikti
tarptautiniu mastu pripažintoms žmogaus teisėms ir neleisti jokio nepageidaujamo
išskyrimo pagal tokius požymius kaip amžius, rasė, odos spalva, religija arba
tikėjimas, politiniai arba kiti įsitikinimai, tautybė, etninė ar socialinė
kilmė, turtinė, pagal luomą ar kita padėtis.
3 DALIS. BENDRIEJI PRINCIPAI.
14 straipsnis.
Apibrėžtis.
1. Nusikaltimo apibrėžtis turi būti traktuojama tiksliai ir neturi būti taikoma
pagal analogiją. Dviprasmiškumo atveju apibrėžtis traktuojama naudai asmens,
prieš kurį vyksta tyrimas ar Teisminis nagrinėjimas ar kuris yra pripažintas
kaltas.
2. Asmuo, Teismo pripažintas kaltu, gali būti nubaustas tik atitinkamai šio
Statuto nuostatoms.
15 straipsnis.
Individuali atsakomybė.
1. Teismo jurisdikcijoje yra fiziniai žmonės, kurių amžius virš 18 metų.
2. Asmuo yra atsakingas ir baustinas už nusikaltimą, esantį Teismo
jurisdikcijoje, jei tas asmuo: a) vykdo tokį nusikaltimą individualiai, kartu
su kitu asmeniu ar asmenimis arba per kitą asmenį arba asmenis;
b) įsako, kursto arba skatina įvykdyti tokį nusikaltimą;
c) su tikslu palengvinti tokio nusikaltimo įvykdymą talkina, kursto ar
kokiu-nors kitu būdu remia jo įvykdymą, įskaitant jo įvykdymui suteiktas
priemones;
d) bet kuriuo kitu būdu paremia grupės žmonių, veikiančių bendram tikslui,
nusikaltimo įvykdymą;
e) kėsinasi įvykdyti nusikaltimą, atlikdamas veiksmus, kurie yra ženkli dalis
nusikaltimo įvykdymo link;
f) genocido nusikaltimo atžvilgiu, tiesiogiai ar netiesiogiai remia genocido
vykdymą.
16 straipsnis.
Neleistinumas remtis pareigybine ar socialine padėtimi.
Šis Statutas taikomas lygiai vienodai visiem asmenim be jokio koks bebūtų
skirstymo pareigybinės arba socialinės padėties pagrindu.
17 straipsnis.
Senaties termino nepritaikomumas.
Nusikaltimams, kuriems veiksni Teismo jurisdikcija, netaikomas joks senaties
terminas.
18 straipsnis.
Tematikų ir krypčių veiklos nusikalstamumas.
Teismo jurisdikcija aprėpia skirtingas tematikas, kryptis ir veiklos rūšis,
jei jos yra nusikalstamo pobūdžio, nusakyto 5 straipsniu, arba propaguoja tokius
nusikaltimus arba sukuria situaciją tokių nusikaltimų įvykdymui, arba kuria tam
priemones ar kitaip remia.
19 straipsnis.
Atleidimas nuo atsakomybės.
1. Papildomai kitokiam pagrindui atleisti nuo atsakomybės, asmuo nėra
atsakingas, jei jo įvykdytos veikos metu:
a) šis asmuo serga ar negaluoja tokia psichikos liga, dėl ko neturi galimybės
suvokti savo elgesio neteisiškumo;
b) asmuo yra tokios intoksikacijos būklės, kas kam atima galimybę suvokti savo
elgesio neteisiškumą;
c) asmeniui buvo nusikaltėlių ir priemonių (elektroninių, cheminių, biologinių,
psichotropinių) sukelta būsena, kai nesuvokiamas savo elgesio neteisiškumas.
2. Teisminio tyrimo metu Teismas gali išnagrinėti kokį-nors kitą pagrindimą
atleisti nuo atsakomybės.
20 straipsnis.
Viršininkų įsakymai ir tarnybinė padėtis.
Dėl fakto, kad bet kuris 5 straipsnyje nusakytas nusikaltimas buvo įvykdytas
viršininkų įsakymu ar vykdant tarnybines pareigas, nusikaltimą įvykdžiusio
asmens neatleidžia nuo atsakomybės.
4 DALIS. TEISMO STRUKTŪRA IR VALDYMAS.
21 straipsnis.
Teismo organai.
Teismo sudėtis yra sekanti:
a) Prezidiumas;
b) Apeliacijų skyrius, Teisminis skyrius ir Parengtinio tyrimo
skyrius(Palata);
c) Tarybos kanceliarija;
d) Sekretoriatas;
e) Bausmės įvykdymo organas.
22 straipsnis.
Prezidiumas, Teisėjai, Taryba, Sekretoriatas
1. Teisėjai renkami Prezidiumo atitinkamai nagrinėjamos bylos turiniui.
2. Prezidiumas sudarytas iš Tarybos narių ir teisėjų. Prezidiumo pirmininkas
renkamas dalyvaujančiųjų absoliučia balsų dauguma.
3. Tarybos nariai renkami Forumuose.
4. Apeliacinis skyrius, Teisminis skyrius ir Parengtinio nagrinėjimo skyrius
komplektuojamas atitinkamai Alternatyvaus Teismo veiklos apimčiai.
5. Sekretoriatas skiriamas tarnybine tvarka.
23 straipsnis.
Teisėjų atleidimas arba nušalinimas.
1. Prezidiumas gali atleisti teisėją pačiam prašant.
2. Teisėjas nedalyvauja bylos svarstyme, jei jo(jos) dalyvavimas sukelia
abejonių dėl nešališkumo.
3. Taryba arba kaltinamasis gali tarpininkauti dėl teisėjo nušalinimo.
5 DALIS. TYRIMAS.
24 straipsnis.
Tyrimo pradžia.
1. Taryba, įvertinusi jai pateiktą informaciją, paskiria tyrimą. Tam skiriama
komisija numanomam nusikaltimui tirti.
2. Jei vykstant pirminiam tyrimui Taryba nusprendžia, kad pagrindas
persekiojimui nepakankamas, tai jis praneša padavusiai skundą organizacijai arba
bendrijai, arba atsakingam asmeniui.
3. Taryba gali bet kuriuo metu peržiūrėti sprendimą dėl tyrimo naujų faktų ir
informacijos pagrindu.
25 straipsnis.
Asmenų teisės tyrimo metu.
1. Tyrimo, vykdomo pagal šį Statutą, atžvilgiu asmuo:
a) neturi būti verčiamas liudyti prieš patį save, arba pripažinti savo kaltę;
b) neturi būti verčiamas, spaudžiamas ar gąsdinamas bet kokiu būdu, kankinamas
arba kitaip žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiu orumą būdu su elgiamasi ar
baudžiama;
c) neturi būti laikomas kaltu anksčiau iki Teismo sprendimo.
2. Įtariamas įvykdęs nusikaltimą asmuo turi šias teises, apie kurias jis
informuojamas iki parengtinio nagrinėjimo pradžios:
a) būti informuotu, kad yra pagrindo teigti, jog jis įvykdė nusikaltimą;
b) tylėti;
c) naudotis visuomenės parama;
d) būti apklausiamu viešai, jei pats asmuo savo valia to neatsisako.
26 straipsnis.
Parengtinio tyrimo Palatos pateikti pagrindimai.
1. Bet kuriuo metu prasidėjus tyrimui Parengtinio tyrimo Palata gali
pareikalauti įtariamojo į Teismą, jei ji įsitikino, jog:
a) turimas protingas pagrindas teigti, kad šis asmuo įvykdė nusikaltimą ar
nusikaltimus, patenkančius į Teismo jurisdikciją;
b) šio asmens dalyvavimas tyrime yra būtinas.
2. Tarybos pareiškime nurodoma:
a) asmens vardas arba kita asmenybės identifikavimo informacija;
b) konkretus faktų išdėstymas, kas, kaip manoma, sudaro nusikaltimus;
3. Informavime apie kaltinimą nurodoma:
a) asmens vardas;
b) konkreti nuoroda į nusikaltimus, patenkančius į Teismo jurisdikciją;
c) trumpas išdėstymas faktų, kurie, kaip manoma, sudaro šiuos nusikaltimus;
d) asmens pristatymo Teismui forma.
4. Pateikti kaltinimai galioja iki tol, kol Teismas nenuspręs kitaip.
27 straipsnis.
Kaltinimo paviešinimas iki teisminio tyrimo pradžios.
1. Įvertinant socialinę kaltinimų svarbą, skundai ir pareiškimai dėl numanomų
nusikaltimų gali būti Tarybos viešai paskelbti visaliaudinei diskusijai. 2.
Taryba gali atlikti parengtinį tyrimą dalyvaujant visuomeninėms organizacijoms
ir nukentėjusiems asmenims taip, kad tyrimo rezultatai bus paviešinti.
3. Kaltinamasis ar kaltinamieji turi teisę paskelbti savo pasiteisinimus ar
prieštaravimus visaliaudiniam aptarimui.
4. Viešas procesas vykdomas Parengtinio nagrinėjimo Palatos. Todėl Parengtinio
nagrinėjimo Palata gali tarpininkauti dėl kaltinimo atšaukimo, remdamasi
visuomenės nuomone. Tačiau tai netrukdo Tarybai vėl pareikšti kaltinimų pagal
turimą medžiagą ir informaciją. 6 DALIS. TEISMINIS NAGRINĖJIMAS.
28 straipsnis.
Teisminio nagrinėjimo vieta ir būdas.
1. Teisminio nagrinėjimo vieta gali būti nustatyta tyrimo metu.
2. Teisminis nagrinėjimas yra atviras.
3. Įvertinant geografinį Tarybos narių,o taip pat ekspertų išsibarstymą,
tarptautinių ar tarptautinės reikšmės nusikaltimų tyrimų atvejais nagrinėjimas
gali vykti naudojant ryšio priemones. Tuo atveju nagrinėjimo proceso informacija
paviešinama masinio informavimo priemonėmis.
4. Kaltinamojo ar kaltinamųjų dalyvavimo forma nustatoma Teismo.
29 straipsnis.
Procedūra, veikianti kaltės pripažinimo atveju.
1. Kai kaltinamasis ar kaltinamieji pripažįsta savo kaltę, tai Teismas nustato:
a) ar kaltė pripažįstama savo noru;
b) ar kaltinamasis suvokia visą nusikaltimo pilnatvę ir jo pasekmes.
2. Nepilno kaltės pripažinimo ar atsisakymo atveju Teismas nustato kaltės
laipsnį išnagrinėjęs bylą.
3. Bet koks aptarinėjimas tarp Tarybos ir gynybos dėl kaltinimo pakeitimo,
kaltės pripažinimo ar bausmės Teismui nėra privalomas.
30 straipsnis.
Nekaltumo prezumpcija. 1. Kiekvienas laikomas nekaltu, kol jo kaltė nebus
įrodyta Teisme.
2. Kaltinamojo ir kaltinamųjų kaltės įrodymo našta tenka Tarybai.
3. Teismas kaltinamajam nuteisti turi būti tikras, jog kaltinamasis kaltas ir
protingai pagrįstai nelieka abejonių.
31 straipsnis.
Įrodymai.
1. Prieš pradėdamas liudyti, kiekvienas liudininkas įsipareigoja liudyti
teisingai.
2. Teismas įgaliotas reikalauti visų įrodymų pateikimo, kurie jo sprendimu
būtini tiesos nustatymui.
3. teismas nereikalauja visiem žinomų faktų įrodymų, bet įvertina pasaulėžiūros,
kuria nusakyti šie faktai, pobūdį.
32 straipsnis.
Nusikaltimas prieš teisingumo įvykdymą.
1. Teismo jurisdikcijoje yra šie tyčia atlikti nusikaltimai prieš jo vykdomą
teisingumą:
a) melagingas liudijimas;
b) sąmoningai melagingų arba falsifikuotų įrodymų pateikimas;
c) neteisiškas liudininkų įtakojimas arba atlyginimas už paliudijimą, įrodymų
sunaikinimas, jų falsifikavimas arba trukdymas juos surinkti;
d) grasinimas arba neteisiškas Teismo pareigūno įtakojimas; e) Teismo
pareigūno įtakojimas piniginiu atlygiu;
f) prievartavimas arba kyšio gavimas būnant Teismo pareigūnu, vykdant savo
oficialias pareigas.
2. Nusikaltimo prieš teisingumą atveju, pasireiškiančiais veika, nusakoma
baudžiamosios teisės, Teismas tarpininkauja, kad būtų imtasi atitinkamų
priemonių , į atitinkamus organus ir teismus.
7 DALIS. BAUSMĖS.
33 straipsnis.
Taikomos bausmės.
1. Žmonių visuomenėje izoliavimas yra veiksni nusikaltėlio baudimo priemonė už
jo įvykdytą nusikaltimą ir priklauso nuo šio nusikaltimo sunkumo ir įvykdyto
nusikaltimo pasekmių.
2. Teismas gali paskirti vieną šių bausmių asmeniui, pripažintam kaltu įvykdžius
nusikaltimą, nusakytą šio Statuto 5 straipsnyje.
a) viešas visuomenės papeikimas už atliktą nusikaltimą;
b) moralinė izoliacija tam tikram laikui sukuriant atitinkama paniekos ir
nepakantumo klimatą toje visuomenės aplinkoje, kur gyvuoja nusikaltėlis;
c) paženklinimas gėda tam tikram laikui, skaičiuojamam metais, arba
d) paženklinimas gėda iki gyvos galvos tais atvejais, kai tai pateisinama
išimtinai sunkaus nusikaltimo pobūdžiu.
3. Be visuomeninio papeikimo, moralinės izoliacijos panieka ir gėdos žyme
Teismas gali paskirti tuo pat metu nusikaltėlio nepakantumo bausmes, panaudojant
masinio informavimo priemones, o taip pat pranešimus jo vaikams, vaikaičiams,
giminėms ir tai žmonių aplinkai, kurios tarpe nusikaltėlis gyvena.
8 DALIS. APSKUNDIMAS IR PERŽIŪRĖJIMAS.
34 straipsnis.
Sprendimo dėl išteisinimo, sprendimo dėl pripažinimo kaltu ir nuosprendžio
apskundimas.
1. Teismo sprendimas gali būti apskųstas atitinkamai procedūros ir įrodinėjimo
Taisyklėms, kaip tai numatyta žemiau:
a) Taryba gali pateikti apeliaciją, jei įvyko: procesinė klaida, fakto klaida
arba teisinė klaida;
b) asmuo, pripažintas kaltu, arba, po jo(jos) mirties, sutuoktinis arba
sutuoktinė, tėvai arba visuomeninė organizacija gali pateikti apeliaciją, jei
įvyko: procesinė klaida, fakto klaida arba teisinė klaida, bet kuris kitas
pagrindimas, kuris įtakojo teisminio nagrinėjimo teisingumą arba sprendimą, arba
pasitikėjimą tokiu nagrinėjimu arba sprendimu.
2. Nutarimo arba nuosprendžio vykdymas gali būti pristabdytas laikotarpiui,
numatytam apeliacijos pateikimui ir nagrinėjimo apskundimo tvarka.
3. Kiekviena pusė gali apskųsti:
a) sprendimą dėl jurisdikcijos ir priimtinumo;
b) sprendimą dėl klausimo, kuris didele dalimi įtakotų teisingą ir greitą
teisminio nagrinėjimo vyksmą.
35 straipsnis.
Apeliacijų vykdymas.
1. Apeliacijų vykdymo skyrius nagrinėja ir grąžina bylą apie kaltinimą
nusikaltimu papildomam tyrimui, jei tam yra įtikinamas pagrindas.
2. Apeliacijų vykdymo skyrius atmeta tarpininkavimą, jei įvertina jį kaip
nepagrįstą.
9 DALIS. VYKDYMAS.
36 straipsnis.
Bausmės vykdymo organas.
1. Teismo dalis yra Bausmės vykdymo organas, kurio funkcija realizuoti
paskelbusio nuosprendį Teismo sprendimą.
2. Priimdamas iš Teismo dokumentus, kurie liudija apie nusikaltimo įvykdymą ir
ekspertų išvadas apie numanomas pasekmes, Organas įvykdo bausmes:
a) paviešina šį sprendimą ir nusikaltimo turinį nusikaltėlio visuomeninėje
gyvybinėje aplinkoje;
b) informuoja masinio informavimo priemonėmis ir kitomis priemonėmis tarptautinę
bendriją auklėjimo tikslais ir tokių piktadarybių prevencijos tikslais;
c) iškelia šį nusikaltimą visuomenės diskusijai auklėjimo tikslais ir tikslu
išugdyti kultūrą bijoti prarasti garbę ir orumą;
d) prisideda prie visuomeninio papeikimo ir priešiškumo nusikaltėlio atžvilgiu.
3. Kadangi kitas nusikaltimas gali būti potencialus, tai Teismo sprendimas apie
nusikaltimo įvykdymą visuomenei pateikiamas pagal klasifikaciją ir analogijas.
10 DALIS. FINANSAVIMAS.
37 straipsnis.
Išlaidas pateikiant skundus, surenkant įrodymus, apmokant keliones ir kitas
susijusias su nagrinėjimu išlaidas pateikiantysis skundą prisiima sau, išskyrus
tuos atvejus, kai Taryba prisiima šias išlaidas ar jų dalį sau.
38 straipsnis.
Savanoriškos įmokos.
1. Teismas gali gauti ir naudoti laisvanoriškas įmokas ir aukas, gautas iš
valstybių, tarptautinių arba visuomeninių organizacijų, atskirų asmenų,
korporacijų ir kitų struktūrų.
2. Atliekantis įmoką gali pretenduoti į tikslinį panaudojimą tiksliai jo
nurodytam reikalui, ar tai būtų nagrinėjimas ar bausmės vykdymas.
39 straipsnis.
Tarptautinio Alternatyviojo Teismo veiklos finansavimo tikslu skiriamas
Tarptautinio Alternatyviojo Teismo Fondas.
40straipsnis.
Finansų paskirstymo ir išlaidų pagal paskirtį ir apimtis kontrolei skiriama
Revizijos Komisija arba kviečiamas nepriklausomas revizorius vieną kartą per
metus. Komisijos narius iškelia organizacijos-dalyvės. 11 DALIS. BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS.
41 straipsnis.
Ginčų reguliavimas.
1. Bet kuris ginčas dėl Teismo teisminių funkcijų yra reguliuojamas Teismo
sprendimu.
2. Bet kuris kitas ginčas tarp organizacijų-dalyvių dėl šio Statuto traktavimo
ir taikymo sprendžiamas tarptautinio Forumo.
3. Kitų teismų pretenzijų ir diktato Tarptautinis Alternatyvusis Teismas
nepripažįsta, atitinkamai nuostatai dėl Tarptautinio Alternatyviojo Teismo
susiformavimo neišvengiamumo atsverti šių Teismų jurisdikcijų politinei
dvasiai.
42 straipsnis.
Išlygos.
Jokios išlygos šiam Statutui negali būti daromos kitaip, nei po
organizacijų-dalyvių Statuto aptarimo tarptautiniame Forume.
43 straipsnis.
Pasirašymas, priėmimas, patvirtinimas arba prisijungimas.
1. Šis Statutas bus atviras pasirašyti visiems, kas apsisprendęs dėl esamų
Dokumentų B skyriaus. Tam pateikiama paraiška į Sekretoriatą elektroninio pašto
adresu: member@asud.us
2. Paraišką dalyvauti svarsto organizacijų-dalyvių Taryba.
3. Leidžiama vėliau prisijungti visiem, kas atitinka apibūdinimams šių Dokumentų
B skyriuje.
44 straipsnis.
Skundų pateikimas.
1. Skundas pateikiamas pagal formą į Sekretoriatą elektroniniu paštu adresu:
a) jei viešumas nepageidautinas
sud@asud.us
b) jei pageidaujama paviešinti
glas@asud.us
2. Formuliaras skundo pateikimui pridedamas prie šių Dokumentų.
asud.us/lt
|